į pirmą puslapį

Įvykių archyvas visos naujienos

Artėja Trakinės – Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos atlaidai
Paskelbta: 2016-08-24 23:03:23
Trakų bažnyčia. Karolinos Narkevič nuotrauka.

Rugsėjo 1-8 dienomis Trakų Dievo Motinos, visos Lietuvos globėjos paveikslas savo šviesa apšvies piligrimus, dvasininkus ir į šventovę užsuksiančius svečius. Du kartus per dieną, 12 ir 18 val. bus laikomos šv. Mišios skirtingų dekanatų atstovų (Varėnos, Vilniaus I-ojo ir II-ojo, Švenčionių, Ignalinos, Kalvarijų, N. Vilnios, Šalčininkų dekanatų), atkeliaus Lentvario, Grigiškių, Senųjų Trakų, Rūdiškių-Paluknio, Vaidotų-Juodšilių, Parudaminio piligrimai. Svarbiausia atlaidų diena – sekmadienis, rugsėjo 4-oji, kuomet šv. Mišias aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, o po jų Reinės aikštėje, prie bažnyčios lauks Trakų parapijos bendruomenės surengta „Spalvotų šypsenų šventė”.

Trakų Bažnyčios ir Dievo Motinos paveikslo istorija

Trakų Dievo Motina

Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios istorija siekia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto, o Dievo Motinos paveikslas dar ankstesnius laikus. Pasakojama, kad Dievo Motinos paveikslas dovanotas Vytautui Bizantijos imperatoriaus Emanuelio II Paleologo (1391-1425). Yra žinoma, kad paveikslą gerbė ne tik katalikai, bet ir stačiatikiai, ir netgi Vytauto pavaldiniai vietos musulmonai.

Trakų parapinė bažnyčia įsteigta 1409 m. gegužės 24 d. Vytauto Didžiojo fundacine privilegija, suteikiant jai Švč. Mergelės Marijos apsilankymo ir šv. Jono Evangelisto titulą. 1604 m. rugpjūčio 15 d. per Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo šventę iš Vilniaus į Trakus atvyko pirmoji maldininkų procesija. 1718 m. rugsėjo 4 d. stebuklais pagarsėjęs Dievo Motinos paveikslas vainikuotas Romos popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis: surengtos aštuonerias dienas trukusios iškilmės, apeigos vyko pagal Vatikano Šv. Petro bazilikos kapitulos rekomendacijas, o Trakų Dievo Motina buvo paskelbta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėja. Tai pirmasis Lietuvoje Šventojo Sosto oficialiai vainikuotas stebuklingas Švč. M. Marijos paveikslas.

Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis (1644-1722) uždėjo ant Marijos ir Kristaus galvų auksinius popiežiškuosius vainikus, o senesnę, prabangią, „vytautine“ vadinamą karūną pakabino aukštai virš paveikslo.

2018 m. bus švenčiamas 300-asis stebuklingojo paveikslo karūnavimo jubiliejus. Paveikslo kopijų yra keliuose Lietuvos miestuose, taip pat kaimyninėje Latvijoje – Rygos šv. Jokūbo katedroje, taip pat Agluonos bazilikoje.

Atlaidų prasmė

Artėjančios šventės proga pakalbintas Trakų parapijos klebonas Jonas Varaneckas svarbiausiu Trakinių atlaidų tikslu laiko piligrimystės atgaivinimą. Pirmuosius piligrimus į Trakus atsivedė šv. Kazimiero bažnyčios jėzuitai. Bažnyčios vikaras kun. Rimas Kalmatavičius prideda, kad svarbu ir tikinčiųjų bendruomenės susibūrimas draugėn, todėl jau šešerius metus atlaidų sekmadienį rengiama „Spalvotųjų šypsenų šventė”, kurioje vyksta koncertas, galima pabendrauti su vienuolijų atstovais, pasigaminti rankdarbių, pasivaišinti. Paklaustas apie atlaidų prasmę ir sąlygas vikaras kun. R. Kalmatavičius paaiškina, kad per atlaidus atleidžiama laikinoji bausmė. Kiekviena padaryta nuodėmė reikalauja bausmės – mirties. Per išpažintį atleidžiama amžinoji bausmė, bet lieka laikinoji, už kurią atkenčiama skaistykloje. Atlaidai padeda pastarąją panaikinti. Pagrindinės atlaidų sąlygos, pasak dvasininko, yra atlikti išpažintį, vengti bet kokios, net ir smulkios nuodėmės, dalyvauti šv. Mišiose ir priimti Švč. Sakramentą, dar viena sąlyga yra sukalbėti poterius popiežiaus intencija.

Trakų parapijos dvasininkai stengėsi garsinti Švč. Mergelės Marijos paveikslą, priminti istoriją ir sunkųjį sovietmetį, kuomet buvo gesinama ne tik istorinė, bet ir dvasinė atmintis. Sovietmečiu varžyta ir apnykusi maldingų kelionių tradicija atgimė Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Trakų Švč. M. Marijos, Lietuvos Globėjos malda

O Motina, kuri protėvių sostinėje pasirinkai savo sostą, ugdyk mūsų žemėje ir širdyse savo Sūnaus karalystę. Valdyk mus taikoje, stiprink mus priespaudoje, guosk nelaimėse. Būk mūsų kraštui maloninga Valdovė, kaip esi buvusi šimtmečiais. Tegu tavo garbės vainiką nūnai praturtina nekaltumo ir meilės perlai, išaugę iš mūsų jaunimo širdžių ir mūsų tautos tikėjimo. Amen.


Parengė Rūta Suchodolskytė

Šaltinis: www.bernardinai.lt

aukstyn
Jono Pauliaus II piligrimų kelias